Garmi pėsakas pėdsakas 1,5 dienos, pamiršau paspausti 'start' iš ryto, 3 diena gavosi nepilna, pridėta dar ir 4 diena, nes pamiršau paspausti "stop"
Ryte miegojau ilgai, atsikėliau apie 9 valandą. Pavalgiau pusryčius, paklausiau ar galėsiu už nakvynę atsiskaityti kortele. Šeimininkė pasakė, kad turi aparatą ir gali pabandyti, bet nelabai moka. Išsitraukė savo mobilniką ir kaip supratau, pasileido kažkokią kasos programėlę, 'įmušė' mano kvitą, po to jau normaliame kortelės skaitytuve įdėjau kortelę ir surinkau piną. Iš antro karto viskas pavyko, ir mano kišenėje liko grynieji, kurių turėtų užtekti sekančioms kelioms nakvynėms. Po visų pasišnekėjimų aš vėl kelyje. Diena saulėta, saulė kepina nesigailėdama. Šiandien diena kalnuose. Pirmoji maršruto pusė einą tik į viršų, prie statesnių įkalnių tenka pasivaikščioti. Gražu, bet kilometrai einant sukasi lėtai, o saulė pradeda įtartinai greitai artėti prie horizonto. Pagaliau pakilus eilinėn įkalnėn, prasidėjo santykinai lygi plynaukštė, kur jau galima buvo paminti. Vaizdas savotiškas, apačioje žemai matosi Sardinija, o priekyje plynaukštė be pabaigos. Bet pabaiga buvo, teko nusileisti nuo plynaukštės. Saulė nenumaldomai lindo po kalnu ir darėsi šalta. Teko apsirengti šilčiau
Nedidelė įkalnė taip maždaug 11 km ilgio ir su pirmomis sutemomis aš pasiekiu Seneghe. prieš miestelį sustoju ir užsikabinu prožektorių ant vairo ir sujungęs visas šviesas įvažiuoju į miestelį. GPS praveda mane pro miestelio centrą ir siūlo važiuoti toliau, dar kokius 2km už miesto. Pasikliaunu prietaisu ir minu pagal nuorodas. Prasideda smagi pakalnė, aplink tamsu, miestas baigėsi. Toli apačioje matosi pajūrio miestelių šviesos. GPS pypsi, kad mes vietoje. Aplink tamsus plentas, jokių pastatų nesimato, girdisi avių skambaliukai ir ant manes lojantis šuo. Suprantu kad teks minti atgal į viršų ir miestelyje ieškoti nakvynės. Pro mane lėtai važiuoja automobilis, vairuotojas įdėmiai žiūri į mane. Aš mosteliu ranka- sustok, ir mano nuostabai, jis sustoja. Aš jam parodau atspausdintą lapą su nakvynės vieta. Italas išlipęs iš automobilio ir prisikišęs prie autožibinto, įdėmiai skaito, ten gi viskas angliškai. pagaliau randa viešbučio pavadinimą ir bando man išaiškinti, kad reikia grįžti į miestelį. Šitą ir aš suprantu, bet kaip man rasti tą viešbutuką. Bandau italui pasakyti, kad jis paskambintu viešbučio savininkui, bet jis nelabai suprato. Atsisveikinam, jis nuvažiuoja, o aš tamsoje minu aukštyn, atgal į miestelį. Iš kažkur atsirado jėgų, užminu iki pirmo gatvės žibintu ir sustojęs galvoju, kaip čia toliau. Pro mane pravažiavęs motoroleris apsisuka ir sustoja prie manes. Vyriškis kažką sako, aš suprantu tik viešbučio pavadinimą ir linksiu galvą. Motoroleris man rodo kelią stačiai į kalną miestelio gatvėmis, kažkokiu būdu aš į jį įvažiuoju, dar kelios gatvelės ir aš vietoje. Šeimininkas man pasiūlo šalto alaus, aš dėkingai geriu. Dar truputi pasėdim, kol jis apiformina mano nakvynę ir einu miegoti. Kiekvienoje kelionėje būna 'naktinė' kelionė, man išpuolė šiandien.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą