2013 m. birželio 10 d., pirmadienis

Birželio 6d. Bosa- Collinas

Garmin pėdsakas  107km
Prabangiame viešbutyje prabangūs pusryčiai su mėsa. Pavalgau ir dau negaišdamas išvažiuoju. Išvažiavimas iš miesto - vienas didelis pakilimas vėl į kalnus.  Kelias vingiuoja pajūrio miesteliais, viename miestelyje randu šaltinį, prisipildau gertuvę šviežio ir šalto vandens.

 Po truputi artėju prie didelio miesto- Oristano. Mašinų eismas darosi intensyvesnis, vėjas pučia pavėjui, važiuojasi greitai ir smagiai. Nusprendžiu 25 km pavažiuoti automagistrale, nel lysti į kalnų keliukus ir prailginti kelionę dar 30 km didelio noro nėra. Automagistrale pradžioje važiuojas greitai, nes pučia pavėjinis vėjas.Darosi karšta, pajuntu , kad be pirštinių nuo saulės dega rankos ant vairo. Stoju ir užsidedu pirštines. Automagistralė po truputi keičia kryptį į salos gilumą, kelias pradeda kilti ir priedo dar keičiasi vėjas, kuris dabar jau priešinis. mano greitis smarkiai krenta. Pravažiuojantis vairuotojai kartais pypteli man, maždaug autostradoj tau ne vieta. Šalia vingiuoja lygiagrečiai vingiuoja normalus plentas, bet mano gps jo nerodo. Nusprendžiu paminti autostradoje, nedaug liko iki nusukimo. Pagaliau nusukimas nuo autostados, mano tikslas už kokių 12 kilometrų, bet kaip visada ant kalno. Įvažiuoju į vieną kalną, po jo laukia smagus nusileidimas, vadinasi, reiks dar kartą pakilti, nes Collinas ant kito kalno. Iki viešbučio lieka 6km stataus pakilimo, randu patogų atsisėdimą pavėsyje. stoju ir išsitraukęs savo maisto atsargas- tuno konservų dėžutė ir duona su vandeniu, neskubėdamas valgau- kam maistą vežti ant kalno, kai galiu suvalgyti pakalnėj? Pro manę girgždėdamas 'maxminiu' MTB dvračiu pravažiuoja vietinis gyventojas su maišelyje sudėtais keliais buteliais alaus. Po kokių 5 minučių pralekia plentininkas su karboniais ratais. Visai nieko vaizdelis užkandžaiujant. Pasistiprinęs nesunkai įminu likusį kalną. Viešbutukas prie pat bažnyčios, dviratį palieku čia pat uždarame kieme. Bažnyčios varpinė automatizuota, kas pusvalandį muša varpai. Mano kambario langai tiesiai į varpinę, aš net suspėju išgirsti, kaip prieš pradedant mušti varpams, įsijungia elektros varikliai ir juda kažkoks mechanizmas. Gerai, kad nors nakties valandų nemuša. Tradicinis pasivaikščiojimas po miestelį ir maisto parduotuvės paieškos. Rasti parduotuvės nesiseka, klausiu vietiniame bare, mane nuveda atgal į gatvę, kur kažkoks protingas vaikinukas supranta angliškai, jis parodo kad sekančioje gatvelėje į dešinę yra 'supermaket'. Nukulniuoju į parduotuvę, nusiperku maisto, grįžtant tas pats vaikinukas klausia, ar radau, rodau į maišiuką su maistu ir sakau 'ok'. Viešbučio svetainėje, kuris šiaip šeimos namas su nuomojamais keliais kambariais, paparašau lėkštės, stiklinės, pavalgau tavrkingai prie stalo, iš stiklinės atsigeriu alaus. Dar truput pasitrinu po miestelį ir miegoti.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą