Po vakarykščio 100 su galiuko kilometrų šiandien suplanuotas nedidelis maršrutas per kalnus, apie 30km. Važiavau atsipalaidavęs , laiko į marias, mėgavausi ne tik nusileidimais, bet ir pakilimais. Pagaliau Villacidro, mano gps rodo, kad atvažiavom, bet aš tai stoviu ant plento ir nėra jokių nuvažiavimų. Tenka per krūmus nulipti nuo plento į kažkokį kaimo keliuką, kuris už kokių 200m. atvedė prie ūkininko sodybos, kur ant prikalto pakelėje kartono lapo buvo išdidžia parašyta "B&B ... ". Tamsoje surasti būtų sudėtinga. Gaunu kambariuką ūkininko troboje, pats karščiausias dienos metas, nutariu nusnausti, o vakare nuvažiuoti į miestelį. Miegoti nelabai sekasi, nes nesu pavargęs, pasiimu dviratį ir važiuoju į viršų, ten , kur miestelio centras. Miestelis kaip išmiręs, viskas uždaryta, siesta dar nesibaigia. apvažiuoju kelis kartus centrines miestelio gatves, pastebiu kakokią rodyklę, kad kažkur netoli yra lankytinas objektas- krioklys. Važiuoju pagal rodykles, dar pasitikslinu, kad net mano gps yra pažymėtas kaip lankytinas objektas. Po ilgo kopimo siauromis miestelio gatvėmis į kalno viršų, pagaliau išvažiuoju į plentą. dar apie kilometrą, ir aš prie krioklio.
Grįždamas nusifotografuoju kažkokioje aikštėje su paminklu
Miestelio centre užsuku į kavinę, paklausiu kada turės picą. Sako nuo septynių valandų. Dar dvi valandos, o valgyti norisi. kantriai sėdžiu miesto aikštėje ant suoliuko, dairausi į miesto gyvenimą ir laukiu savo picos






Komentarų nėra:
Rašyti komentarą