Birželio 4d. Seneghe- Monteleone

Garmin pėdsakas  birželio 3 ir 4 dienos

Po vakar dienos naktinėjimo norėtusi išvažiuoti anksčiau, bet anksti keltis nėra jėgų. Pavalgau tradicinius pusryčius ir į kelią. Laikrodis rodo 11 valandą. Kelias per pievas kylą į kalną- grįžtu į kalnus. Vidurdienis, saulytė smagiai kepina. Iki pirmo miestelio viso labo koks 12 km., bet važiuoju lėtai, dažnai sustodamas pailsėti pavėsyje, kurį rasti ne taip ir lengva.Pagaliau miestelis pasiektas, vietinėje parduotuvėje nusiperku pietus ir čia pat ant suoliuko pavalgau. Galima važiuoti tolyn- į kalnus.Šiandien kalnai man pateikia ne tik įkalnių, bet ir beprotiškų nusileidimų. Organizmas kažkaip pradeda prisitaikyti, nebereiki eiti pėstute. Vakarop kalnai baigėsi, prasidėjo beveik 'lietuviškas' reljefas, dešinėje matosi kažkoks užtvenktas vandens telkinys. Lieka 12 kilometrų ir kelias vėl pradeda kilti. Pagaliau suvokiu, kad mano tikslas- Monteleone, o 'monte' -tai kalnas. Rodyklė į dešinę rodo kelią į Monteleonė rock miestelį ir vaizdelis patvirtina mano teoriją apie monte reikšmę

Važiuoju vis aukštyn ir pagaliau pasieki Monteleonę- nedidelis miestelis ant aukštos kalvos. Per miestelį pereinu pėstute, GPS rodo , kad už 600m. viešbutis. Šį kartą GPS atveda mane tiksliai prie durų, skambinu į duris, išeina jauna moteriškė, patalpina mano dviratį į garažą, man duoda visus raktus, parodo kambarį, ir paaiškinus, kad pas ją mažas vaikas, skubiai sėda su vaiku į savo auto ir kažkur išvažiuoja. Einu į kambarį, nusiprausiu, persirengiu, einu į miestelį pasidairyti. Apeinu kelias artimiausias gatves, tikėdamasis rasti veikiančią parduotuvę, bet nepasiseka. Eiti kažkur toli nėra ūpo, užeinu į kažkoki vietinės reikšmės barą. Picos jau nebekepa, nes vėlu, pasiimu kažkokia pašildytą bandelę, įdarytą sūriu ir kumpiu, vyno taurę. Už gretimo stalo sėdi vyrų kompaniją, apie kažką diskutuoja ir plempia alų. Suvalgau savo porciją, pajuntu, kad esu alkanas, ir užsisakau pakartoti. Dabar jau kaip ir pavalgiau, laikas miegoti.